Lietuvoje vis dar nemažai įmonių, kurios savo akcininkus įdarbina ir pagal darbo sutartis. Vieni akcininkai, kaip tikri profesionalai, dirba savo srityje ir tas įdarbinimas būna realus (šį kartą ne apie juos). Tačiau pasitaiko, kad akcininkas įdarbinamas, tarkime, „plėtros vadovu“, „komercijos vadovu“, „projektų vadovu“ ar kitoms solidžiai skambančioms pareigoms, tačiau iš tiesų „dirba akcininku“, įmonėje neatlikdamas jokių realių darbo funkcijų.

Dažniausiai viskas būna gerai ir toks akcininkas-darbuotojas rūpesčių nekelia. Tačiau gerai būna tik iki tol, kol kažkas nutinka tarp akcininkų. Beveik visuomet nesutarimai tarp akcininkų yra ir „karo“ pradžia tarp įmonės ir akcininko-darbuotojo. Tokiais atvejais įmonė (darbdavys) visomis priemonėmis bando rasti būdą atleisti akcininką-darbuotoją (kuo skubiau ir kuo nepalankesnėmis jam sąlygomis), o pastarasis naudojasi visomis jam Darbo kodekso suteiktomis teisėmis ir garantijomis, kovodamas su įmone ir kitu akcininku (kaip patirtis rodo, dažnai šiomis teisėmis dar ir piktnaudžiaudamas). Viso to rezultatas: akcininko-darbuotojo atleidimas ir byla dėl neteisėto atleidimo teisme.

Kad būtų suvaldytos rizikos ir padaryta kuo mažiau klaidų esant tokiai įtemptai situacijai tarp akcininko (-ų) ir to akcininko-darbuotojo, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis momentus.

  • Atleidimas iš darbo kaip drausminės atsakomybės priemonė taikoma tik už darbo pareigų pažeidimą. Teismų sprendimuose nurodoma, jog tais atvejais, kai darbuotojas yra ir juridinio asmens dalyvis (akcininkas, dalininkas ir pan.), būtina atriboti, kokioje veiklos srityje toks asmuo pažeidė pareigas, ir nuobaudą skirti tik už darbo pareigų, o ne kitų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šios dvejopo pobūdžio pareigos (akcininko ir darbuotojo) turi būti aiškiai atskirtos. Visais atvejais labai svarbu nustatyti ir pagrįsti ne akcininko, bet darbuotojo pareigų pažeidimą ir tik tada nustačius pagrindus, atleisti akcininką-darbuotoją iš darbo. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra ta, kad darbuotojas atleidžiamas už jo kaip akcininko „nuodėmes“.  
  • Jeigu akcininko „darbas“ įmonėje fiktyvus, tai būtent darbdavys prisiima visas su tuo susijusias rizikas ir galimas neigiamas pasekmes. Keletas dažnai pasitaikančių pavyzdžių:
  • akcininkas-darbuotojas faktiškai neatlieka jokių darbo funkcijų. Prasidėjus konfliktinei situacijai, darbdavys už darbo funkcijų neatlikimą skiria jam nuobaudą – atleidimą iš darbo. Didelė tikimybė, kad toks atleidimas bus neteisėtas, nes darbdavys ilgą laiką toleravo tai, jog darbuotojas nevykdo darbo funkcijų ir jokių atsakomybės priemonių darbuotojui netaikė. Jeigu iš akcininko-darbuotojo nebuvo reikalaujama atlikti kokias nors funkcijas, nevykdavo metiniai pokalbiai, o premijos buvo mokamos „už nieką“, tai reiškia, kad darbdaviui tiko tokie tarpusavio įsipareigojimai ir jis negali staiga atsisakyti juos vykdyti.
  • darbdavys leidžia akcininkui neiti į darbą (ir šis ateina ir išeina kada nori, jeigu apskritai eina į darbą), todėl toks akcininkas-darbuotojas negalės būti staiga atleistas už pravaikštą, nes darbdavys visą laiką toleravo tokį darbuotojo „nesilankymą“ darbe (panašu į pirmą pavyzdį).
  • akcininkas-darbuotojas neima (neformina) atostogų, nors faktiškai atostogauja, todėl jį atleisdamas darbdavys vis tiek privalės išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Menkai tikėtina, jog galios tokie pasiteisinimai, kad darbuotojas yra ir akcininkas, kad jis faktiškai atostogavo ar kad jis pats taip norėjo, su tuo sutiko ir pan. Jei darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atostogos nepažymėtos, atostoginiai neišmokėti, būtų labai sudėtinga (ar net neįmanoma) įrodyti, jog darbuotojas tikrai atostogavo.
  • akcininkas-darbuotojas įsteigia konkuruojantį ar panašia veikla užsiimantį verslą, bet jis nėra  su darbdaviu pasirašęs susitarimo dėl nekonkuravimo ar susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Panašią bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog ieškovo (nagrinėtu atveju darbuotojo), kaip juridinio asmens dalyvio ir juo labiau kaip naujai įsteigto kito juridinio asmens, vykdančio panašią veiklą, vadovo ar savininko, veiksmai nepatenka į drausminės atsakomybės sritį, kurią atsakovė gali taikyti savo darbuotojui pagal Darbo kodekso normas. Taigi tokiu atveju nėra pagrindo atleisti darbuotoją už darbo pareigų pažeidimą.

Reziumuojant turbūt lengviausia būtų pasakyti taip: jeigu neplanuojate sukurti darbo santykių su akcininku, gal geriau jo ir neįdarbinkite (kad ir kokios būtų priežastys ar norai padaryti priešingai). Vis dėlto, jeigu jau taip padarėte ar reikia taip padaryti, pasistenkite, kad tokio akcininko-darbuotojo „darbas“ vyktų lygiai taip pat kaip ir kitų darbuotojų, t. y. būtų pasirašyti atitinkami susitarimai dėl nekonkuravimo, konfidencialumo saugojimo, nuotolinio darbo, o darbuotojas būtų išleidžiamas atostogų.