Lietuvoje vis dar įprasta suteikti darbuotojui atostogas pagal jo atskirus prašymus, nedėliojant ir neplanuojant visos įmonės darbuotojų atostogų bendrai, nekontroliuojant, kad darbuotojas per darbo metus tinkamai pailsėtų ir atgautų jėgas darbinėms funkcijoms vykdyti.
Naujas darbo kodeksas (beje, kaip ir anksčiau galiojęs) numato, jog darbdavys turi sudaryti darbuotojų atostogų suteikimo eilę. Tai tiesiogiai nereiškia, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojų atostogų grafikus, jis tiesiog privalo numatyti, koks darbuotojas turi prioritetą pasirinkti atostogų laiką ir trukmę.
Vis dėlto, pakalbėkime apie atostogų grafikus ir kodėl rekomenduočiau juos turėti.
- Atostogų grafikas padės Jums sureguliuoti darbuotojų pakeičiamumą ir pavadavimą atostogų metu.
- Iš anksto sudarydami atostogų grafiką, Jūs galėsite atsižvelgti į įmonės veiklos specifiką ir darbų apimtis tam tikrais sezonais ar kitais įmonei svarbiais laikotarpiais.
- Jei darbuotojas neima atostogų, sudarydami grafiką ir paskirdami jam atostogų laiką, „priversite“ darbuotoją pailsėti ir atgauti darbingumą. Būna, kad darbuotojais nenori atostogų, nes jie neva „nepavargę“. Tačiau tikriausiai nebereikia ginčytis, jog pailsėti ir atitrūkti nuo darbų būtina ir labai sveika visiems.
- Neleisite darbuotojams „kaupti“ atostogų. Vis rečiau, tačiau vis dar susiduriame su darbuotojais, kurie atostogas mėgta „kaupti“, tikėdamiesi atleidimo metu gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o gal tiesiog nesugalvodami, ką per tas atostogas veikti (nors ir kaip keistai tai skambėtų:)). Nors ir įvestos „kaupimo“ ribos (ne daugiau kaip 3 metų atostogos), tačiau net ir 3 metų atostogos darbdaviui ir kompensacija už jas gali būti labai didelė suma atleidimo metu. Todėl atostogų grafikas šios problemos padėtų išvengti.
- Nustatykite, kad darbuotojai iki tam tikro laiko privalo pateikti prašymus, kada jie pageidauja pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi.
- Atkreipčiau dėmesį, jog grafiko nustatymas nereiškia, kad jis niekada ir jokiomis aplinkybėmis negalės būti pakeistas. Darbdavys turi teisę nustatyti atvejus, kada atostogų laikas gali būti keičiamas ir perkeliamas. Vienas tokių atveju, žinoma, turėtų būti „kai pats darbuotojas to prašo“. Šeiminių interesų ir darbo balansas darbdaviui sukuria pareigą atsižvelgti į darbuotojo asmenio gyvenimo poreikius ir planus, žinoma, jeigu tai labai nesikerta su darbdavio interesais. Tokiu atveju ir darbuotojams, kuriems atostogų laikas yra „primestas“ darbdavio, atsiranda galimybė pasikeisti atostogų laiką, jeigu jie patys to nori.
- Paklausite, ar darbdavys tikrai gali „išvaryti“ darbuotoją atostogų. Į šį klausimą atsakysiu „taip, jeigu yra atostogų grafikas ir pagal jį atėjo to darbuotojo laikas atostogauti“.
Galite įdėti tokią nuostatą į darbo tvarkos taisykles:
Darbuotojas privalo per darbo metus pasinaudoti 15 (arba visomis 20) darbo dienų trukmės atostogomis. Jeigu darbuotojas nenurodo, kada pageidauja atostogauti, darbdavys turi teisę pasiūlyti darbuotojui kelis laikotarpius atostogoms ir suteikti teisę darbuotojui pasirinkti atostogų laiką. Jeigu darbuotojas šia teise nepasinaudoja, darbdavys atostogų laiką tokiam darbuotojui parenka pats, atsižvelgdamas į kitų darbuotojų atostogų laiką ir darbo organizavimo ypatumus įmonėje.
Reziumuojant: atostogų grafikai neprivalomi, tačiau rekomenduojami 🙂
