Tai vienas iš tų naujojo Darbo kodekso klausimų  į kurį atsakymas paaiškėjo gana greitai. Tas atsakymas yra paprastas ir trumpas – „ne, negali“.

Žinoma, darbuotojai su tokia pozicija nesutinka ir įrodinėja, kad toks „įspėjimas“ jiems sukelia pasekmes, kad jis yra prilygsta drausminei nuobaudai, kuri anksčiau galėjo būti skundžiama. Darbo ginčų komisijos jau išnagrinėjo ne vieną tokį ginčą ir kol kas toliau laikomasi pozicijos, kad „įsėjimas“ negali būti skundžiamas.

Vis dėlto, jei norime platesnio paaiškinimo, kodėl negalima skųsti tokio įspėjimo, būtų galima nurodyti šias priežastis.

  1. Darbdavys įspėja darbuotoją apie tai, kad jis gali būti atleidžiamas iš darbo ateityje Darbo kodekso 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu, jei pakartotinai padarys tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Tokio įspėjimo pateikimas darbuotojui kaip privaloma procedūros dalis yra numatyta Darbo kodekso 58 str. 4 d. ir ji privalo būti įvykdyta, jei Darbuotojas būtų atleidžiamas Darbo kodekso 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Taigi, teikdamas įspėjimą Darbuotojui, Darbdavys vykdo privalomą Darbo kodekse numatytą procedūrą.
  2. Pats įspėjimo įteikimas Darbuotojui jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukelia, o skundžiama gali būti tik tai, kas sukelia asmeniui tam tikras pasekmes ir ką, teismo ar komisijos sprendimu, galima „ištaisyti“. Teismų praktika, suformuota pagal anksčiau galiojusį Darbo kodeksą, jau yra nustačiusi tam tikras įspėjimo apskundimo taisykles, kurios taikytinos ir aptariamu atveju:  įspėjimo pripažinimas negaliojančiu ir panaikinimas neturėtų jokios įtakos darbdaviui priimant sprendimus, susijusius su tolesne darbo santykių eiga. Kol nepriimtas darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindo įspėjimą vertinti kaip savarankišką veiksmą.
  3. Galiausiai svarbu tai, kad naujajame Darbo kodekse nebeliko drausminių nuobaudų ir su jomis (jų apskundimu) susijusių taisyklių, todėl tokio darbdavio įspėjimo negalima prilyginti drausminei nuobaudai ir vadovautis senąja tvarka jį skundžiant.
  4. Tik vertinant darbuotojo atleidimo teisėtumą pagal Darbo kodekso 58 str. (atleidimas dėl darbuotojo kaltės) turės būti analizuojama ir vertinama, ar pagrįstai buvo nustatytas pirmas pažeidimas. Pirmo pažeidimo nustatytas ir procedūrų laikymasis būtų vertinamas kaip viena iš esminių aplinkybių, kad darbuotojo atleidimas būtų pripažįstamas (ne) teisėtu.

Taigi, nors paties įspėjimo darbuotojas apskųsti negali, ši įspėjimo procedūra turi būti išlaikyta ir privalomai įgyvendinta, o tą tinkamai atlikti (esant reikalui ir įrodyti) turi darbdavys.