Kai kalbame apie žalos, kurią galimai padarė darbuotojas, apskaičiavimą ir atlyginimą, tokiu atveju gali praversti teismų praktikoje formuojamos taisyklės. Todėl trumpai apie tris bylas ir tris taisykles, kurios šiose bylose aptariamos. Nors jos išnagrinėtos tik apeliacine tvarka (kasacijų dėl šių bylų kol kas nematyti), tačiau bet kuriuo atveju šios taisyklės gali padėti tinkamai įvertinti ir nustatyti ne tik, ar darbuotojui kyla atsakomybė dėl žalos atlyginimo, tačiau ir žalos dydį. Tokiu atveju sumažėja tikimybė, kad Jūsų ieškinys dėl žalos atlyginimo bus atmestas arba patenkintas tik iš dalies.

  1. Teismai vertina žalos racionalumą.

Nagrinėtoje byloje dėl darbuotojo kaltės buvo apgadinta transporto priemonė, kuri turėjo būti remontuojama. Dėl to, darbdavys šios transporto priemonės negalėjo naudoti savo veikloje ir gauti pajamų. Nors faktiškai transporto priemonės remontas užtruko 5 dienas, teismas, nagrinėjęs bylą įvertino remonto trukmės pagrįstumą, t. y. kiek pagal transporto priemonės apgadinimo pobūdį remontas iš tiesų galėjo (turėjo) užtrukti. Įvertinus, kad buvo reikalingas paruošimas dažymui ir detalės dažymas, o ne tik detalių pakeitimas, teismas sprendė, kad remontas galėjo užtrukti 2-3 dienas. Byloje teismas sutiko su darbuotojo nurodytomis aplinkybėmis, kad 5 dienas užtrukęs remontas nebuvo pagrįstas ir optimaliai būtinas, tiek dienų remontas užtruko ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl serviso arba darbdavio kaltės. Todėl nusprendė, jog remonto laikas, už kurį darbdavys pageidauja, kad apmokėtų kaltas darbuotojas, mažintinas per pusę, iki 2,5 dienos.

2. Negautos pajamos (kaip žala) turi būti realios, o ne tikėtinos.

Jei darbdavys prašo iš darbuotojo atlyginti darbdavio negautas pajamas, jis privalo įrodyti, kad tas pajamas jis tikrai būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų darbuotojo veiksmų.

Nagrinėtoje byloje teismas nurodė, jog nebuvo nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad užbaigęs rangos darbus 2 dienomis anksčiau, darbdavys per 2 dienas būtų vykdęs rangos darbus kitame konkrečiame objekte, už kurių atlikimą jis būtų gavęs ne mažesnę nei prašomą priteisti 7 800 Eur sumą ar kad užbaigus objekte vykdomus darbus dviem dienomis anksčiau, užsakovas už juos būtų sumokėjęs 7 800 Eur daugiau. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad darbdavio prašoma priteisti negautų pajamų suma yra tikėtinos, o ne realios, įrodytos, neišvengiamos pajamos, todėl ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas.

Asmeninis pastebėjimas, kad tais atvejais, kai įrodinėjama žala dėl konfidencialios informacijos panaudojimo, tokia taisyklė turėtų būti taikoma ribotai (atsargiai), kadangi tokio pobūdžio bylose labiau dominuoja tikėtinų pajamų taisyklė. Priešingu atveju, darbdavio žalos negautų pajamų forma būtų beveik neįmanoma įrodyti.

3. Žala darbuotojo atžvilgiu turi būti individualizuota.

Byloje teismas sprendė dėl darbuotojos, kuri dirbo restorane, žalos atlyginimo, kai buvo nustatytas gėrimų trūkumas. Darbdavys dėl gėrimų trūkumo patirtą žalą padalino visiems tą laikotarpį dirbusiems darbuotojams lygiomis dalimis, tačiau viena darbuotoja tokią žalą atsisakė atlyginti, dėl ko darbdavys kreipėsi į teismą ir prašė šią žalą priteisti. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė jog:

  • Žala kilo dėl darbdavio nesiimtų priemonių, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti (kontroliuojančio darbuotojo nepaskyrimo, darbuotojų visiškos atsakomybės su darbuotojų kolektyvu nesudarymo (įtvirtinant rašytiniu susitarimu, kad darbuotojai atsako visi kartu lygiomis dalimis);
  • Darbdavys neįrodė, jog neatlyginta nuostolių dalis už darbdaviui padarytą žalą atsirado dėl konkrečios darbuotojos (atsakovės) neteisėtų veiksmų.
  • Negalėjo nustatyti, jog gėrimų trūkumas atsirado būtent dėl darbuotojos (atsakovės) veiksmų. Darbdavys galėjo nustatinėti nuostolius, atsižvelgdamas į darbuotojų dirbtą laiką, tačiau to nepadarė.

Apibendrinant, išvados būtų tokios:

  1. Individualizuokite žalą, įsitikinkite, kad konkreti žala kilo dėl konkretaus darbuotojo veiksmų. Jei dėl žalos kilimo gali būti kalti keli asmenys, reikėtų įvertinti, koks darbuotojas, kokią konkrečiai žalą padarė.
  2. Įsitikinkite, kad Jūsų apskaičiuota žala tikrai atsirado (yra reali), t. y. žala pasireiškia labai konkrečiomis darbdavio papildomomis išlaidomis arba negautomis pajamomis ir Jūs jas galite įrodyti.
  3. Nustatę žalos dydį, įvertinkite, ar Jūs kaip darbdavys, atlikote viską, kad patirtumėte kuo mažesnę žalą, t. y. ar pakankamai operatyviai ėmėtės veiksmų, tą žalą eliminavote ir nebuvo aplinkybių, nepriklausančių nuo darbuotojo, dėl kurių ta žala padidėjo.  

Informacija apie aptariamas bylas, je norėtumėte paskaityti detaliau:

1 byla: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-492-638/2021

2 byla: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-140-587/2021

3 byla: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-910/2021