Nemaža įmonių dalis įgyvendino naujo darbo kodekso reikalavimą ir išsirinko darbo tarybas. Todėl natūraliai, tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams,  kyla klausimas – o kas toliau? Esu tikra, jog prireiks dar ne vienerių metų, kol susiformuos darbo tarybų ir darbdavių bendradarbiavimo kultūra, taisyklės ir praktika. Vis dėlto, šiandien galima tvirtai pasakyti, jog pirmas dalykas nuo ko reikėtų pradėti darbdaviams ir darbo tarybai, tai susitarti, kaip ir kokiu būdu bus dirbama, kad bendri (ir ne tik bendri) tikslai būtų pasiekti, kad būtų kuo mažiau destrukcijos ir galimybės nesusikalbėjimui bei tarpusavio konfliktams.

Darbo kodeksas numato galimybę (tačiau jokiu būdu ne pareigą) darbdaviui ir darbo tarybai sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti tam tikri klausimai, susiję su darbo tarybos veikla ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymu. Žinoma, jeigu darbdavio tikslas ignoruoti darbuotojų atstovus ir kuo mažiau su jais turėti reikalų, tai tikriausiai darbdavys apskritai nieko nenorės daryti, kas susiję su darbo  tarybos veikla.

Iš kitos pusės, yra toks posakis „laikyk savo draugus arti, o priešus dar arčiau“. Galbūt šioje situacijoje jis yra hiperbolizuotas, nes darbdavys ir darbo taryba nėra priešai tiesiogine to žodžio prasme – jie tiesiog stovi priešingosе pusėse. Tačiau darbdaviui visada pravartu žinoti, ką ir kaip darbo taryba veikia, turėti tam tiktų įrankių, jog darbo tarybos veikla taptų ne trukdanti darbui ir darbiniams procesams, o jam padedanti, taip pat užsitikrinti, jog  atskiri darbo tarybos nariai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir įgaliojimais.

Tai dėl ko gali susitarti ir dėl ko reikėtų susitarti darbo tarybai ir darbdaviui?

  Dėl ko reikėtų susitarti? Kodėl ir kaip?
1.       Kas atstovauja santykiuose su darbo taryba iš darbdavio pusės ir kas atstovauja santykiuose su darbdaviu iš darbo tarybos pusės.

 

 Darbdaviui paskyrus atstovą visuomet bus aišku, į ką reikia darbo tarybai kreiptis ir su kuo kalbėtis. Iš kitos pusės, administracijos darbuotojams bus aišku, jog jeigu darbo taryba į juos kreipiasi pvz. su tam tikru klausimu ar dėl informacijos pateikimo, darbo tarybos atstovas būtų nukreipiamas į konkretų asmenį, nes tik jis turi įgaliojimus veikti santykiuose su darbo taryba.

Santykiuose su darbdaviu tarybai, matyt, atstovaus pirmininkas, bet gali susidaryti situacijos, kai kiti darbo tarybos nariai savarankiškai pradės rinkti ar norėti gauti informaciją ar tam tikrus duomenis, veikdami savo iniciatyva ir naudodamiesi darbo tarybos nario statusu. Siekiant to išvengti, darbdaviui paranku žinoti, koks konkretus asmuo iš darbo tarybos veiks visos darbo tarybos vardu ir naudai. Jei darbo taryboje yra 9 ar 11 narių, jie neturėtų galėti veikti kiekvienas individualiai ir reikalauti iš darbdavio įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus jam asmeniškai.
2.       Kokiu būdu darbdavys ir darbo taryba bendrauja ir keičiasi informacija Tai gali būti tiek bendri susitikimai (posėdžiai), tiek apsikeitimas informacija elektroniniu paštu, tiek ir pateikimas informacijos susipažinimui, neleidžiant kopijuoti dokumentų ar jų išsinešti.

Šiai laikais pirmenybė teikiama bendravimui elektroniniu paštu, todėl šalys turėtų susitarti dėl kontaktų, kuriais išsiuntus paklausimą ar prašymą laikoma, kad jie išsiųsti tinkamai ir kita šalis tai gavo.

Susitikimai galėtų būti kaip bendravimo priemonė retais atvejais, kai susirašinėjimas nebegelbsti ar susitikti yra efektyviau.

Gali būti numatyti ir atvejai, kada (kokius klausimus sprendžiant) darbo taryba turi teisę reikalauti būti pakviesta į darbdavio valdymo organų posėdžius arba kokius klausimus sprendžiant, darbo taryba kviečia darbdavio atstovus.

 
3.       Darbdavio konfidencialios informacijos apsauga Darbo tarybos nariai gali gauti daugiau informacijos iš darbdavio nei gautų tik atlikdami darbo funkcijas. Todėl darbdavys turėtų papildomai pasirūpinti ir užsitikrinti, kad darbo tarybos nariai šios informacijos neskleis.
4.       Veiklos organizavimo pagalbos ir priemonių darbo tarybai suteikimas Darbo kodeksas numato, jog  darbdavys darbo tarybai skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Vis dėlto, konkretesnis darbdavio ir darbo tarybos susitarimas dėl darbo priemonių naudojimo reikalingesnis pačiam darbdaviui. Jei skiriama patalpa, tai kokia ir kada? Gal darbo tarybai užtenka įmonės susitikimų kambario, kai jiems reikia susirinkti bei spręsti klausimus ir nebūtina skirti nuolatinio atskiro kabineto (o gal atvirkščiai). Darbo priemonė gali būti ir automobilis, telefonas ar kitos priemonės, todėl vertėtų nustatyti limitus ir sąlygas, kaip toks turtas naudojamas ir kokie galimi naudojimo apribojimai.
5.       Papildomų lėšų skyrimas darbo tarybos veiklai organizuoti Čia reikėtų pastebėti, kad darbo taryba negali reikalauti lėšų skyrimo, o darbdavys šių lėšų skirti neprivalo. Tai yra susitarimo dalykas. Visuomet naudinga nusimatyti, kokiu tikslu tos lėšos skiriamos ir kam jos galėtų būti naudojamos. Iš vienos pusės, darbdavys kažin, ar turės teisę prašyti ataskaitų ir tikrinti, kur darbo tarybas išleido pinigus, iš kitos pusės, tą galės daryti kolektyvas (tarybą išrinkę darbuotojai), jeigu žinos, kokiu tikslu tas lėšas darbdavys paskyrė.

Jeigu darbdavys pilnai aprūpina darbo tarybą darbo priemonėmis ir užtikrina, kad taryba turėtų visas sąlygas veikti ir komunikuoti su darbuotojais, papildomų lėšų skyrimas, matyt, nebus reikalingas.
6.       Darbo tarybos narių funkcijų vykdymas, siekiant užtikrinti darbdavio interesų apsaugą ir nepertraukiamą darbą Gali būti, kad darbo tarybos veikloje dalyvaus darbuotojai, kurie yra įmonei kertiniai. Jų atsitraukimas (kad ir laikinas) nuo darbo gali turėti įtakos tiek įmonės nepertraukiamai veiklai, tiek atskirų projektų sėkmei. Todėl susitarti, kam ir kokiais atvejais turi būti teikiama pirmenybė (darbui ar veiklai taryboje) būtų pravartu.

Be to darbo tarybos nariai turi teisę į papildomas dienas mokymams ir švietimui, tam jie turi ne mažiau kaip 5 darbo dienas per metus. Vėlgi, vertėtų susitarti, kaip šios dienos bus naudojamos, kad netrukdytų darbo funkcijų vykdymui ir nestabdytų darbdavio veiklos.

Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų turinys nėra reglamentuotas ir nebūtinai apsiriboja aukščiau nurodytais punktais. Visuomet sakau, jog jeigu einant laikui matote, jog turimo susitarimo nepakanka ir reikia aprašyti papildomas sąlygas ar situacijas, darbo kodeksas nedraudžia tokį susitarimą papildyti.