Naujas kodeksas smagus (čia ne teigiama prasme) tuo, jog iškelia tokių klausimų, kokių anksčiau iškildavo retai. Atsakymai į šiuos klausimus, deja, ne visada yra labai konkretūs ir reikalauja bent šiokios tokios analizės.

Ši mano įžvalga apie neseniai kliento pateiktą klausimą, kuris kamba taip: kas yra mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu? Būtent šias išlaidas darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo kompensuoti, kai šis išeina iš darbo. Iš pirmo žvilgsnio, klausimas kaip ir nėra sudėtingas, bet situacija pasidaro ne tokia paprasta, kai šį klausimą užduoda darbuotojas ir paprašo paaiškinti, už kokius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą jam gali tekti grąžinti pinigus darbdaviui (ir dar žinoma būtinai priduria, jog tokiu atveju apskritai į mokymus gal jis geriau nevažiuos).

Pirmas žingsnis, nuo ko turėtume pradėti, atsakant į šį klausimą, tai įvertinti ir nustatyti, kokie konkrečiai reikalavimai yra keliami darbuotojo veiklai. Tik nustatę ir įsivardinę šiuos reikalavimus, galėsime atsakyti į klausimą, kas šiuos reikalavimus viršija.

Tą padaryti galima labai įprastai, t.y. reikalavimus pareigybei nurodydami darbuotojo pareigybės aprašyme. Jei pareigybės aprašymo nėra ar joje nėra reikalavimų, galėtų pagelbėti darbo skelbime (kuris buvo pateiktas ieškant darbuotojo) pateikti reikalavimai kandidatui. Nustačius reikalavimus darbuotojui (jo pareigybei), bus lengviau atsakyti į klausimą, ar tie mokymai susiję su tuo, kad asmuo galėtų atlikti jam pavestas funkcijas, ar jie jau viršija pareigybei keliamus reikalavimus.

Pavyzdžiui, darbuotojai priimami gamyklos operatoriaus funkcijai, t.y. jie dirbs su įmonės gamybos linija. Savaitę laiko šie darbuotojai yra apmokomi dirbti su ta gamybos linija tam, kad jie galėtų vykdyti darbo sutartyje nurodytas funkcijas. Tokio pobūdžio mokymai nebus tokie, kurie susiję su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Todėl ir darbdavys neturės teisės reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, net nepriklausomai nuo to, kad asmuo šias žinias (darbą su gamybos linija) galės pritaikyti kitoje darbovietėje.

Antras žingsnis įsivertinti, ar siekiama suteikti darbuotojui kokybiškų, naujų žinių ar siekiama tobulinti ir gilinti jau turimas žinias (kelti kvalifikaciją):

(1) Pirmu atveju (kai siekiama suteikti naujų žinių) yra paprasčiau, nes arba tos žinios jam būtinos kaip minimalios, kad galėtų vykdyti darbo sutartimi pavestas funkcijas, (tokiu atveju išlaidų kompensavimo reikalauti  darbdavys neturi teisės) arba jos nesusiję su minimaliais reikalavimais ir kokybiškai yra naujos (šiuo atveju darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo atlyginti šio patirtas išlaidas).

(2) Tačiau antru atveju (kai keliama kvalifikacija), labai svarbu įsivertinti, ar darbuotojo kvalifikacija tikrai keliama. Ar tikrai, tarkime, koks nors pardavimų vadybininkas, neturi tų įgūdžių, kuriuos siunčiamas įgyti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Kodėl tai yra svarbu? Iš tiesų, tokiu būdu darbdavys įpareigojamas tikslingai apsvarstyti, kokiam darbuotojui, kokie mokymai reikalingi. Galiausiai, turėtų būti siunčiami tie darbuotojai, kuriems iš tiesų tų mokymų reikia, o ne visi, kas tik gali. Nes jeigu darbuotojui mokymų nereikia ir jie visiškai nesusiję su tuo, ką jis daro ir veikia, tai jis turi pilną teisę atsisakyti į tokius mokymus vykti.

Pavyzdžiui, aptarkime tris darbuotojų kategorijas: pardavimų asistentas, pardavimų vadybininkas ir pardavimų vadovas. Jie visi siunčiami į tuos pačius pardavimų mokymus. Pardavimų asistentui tikėtina tie mokymai bus kokybiški, nauji ir jis įgis naujų žinių. Pardavimų vadybininkas, tikėtina, pakels savo kvalifikaciją ir išmoks kažko naujo lyginant su tomis žiniomis, kurias jau turi. Klausimas, ar pardavimų vadovui tie mokymai bus kokybiški, nauji ir ar tai kels jo kvalifikaciją. O gal jis tą kvalifikaciją jau turi? Gal jam tų mokymų nereikia ar jis į juos siunčiamas antrą kartą? Ir čia kyla logiškas klausimas. Ar tikrai darbdavys turės teisę reikalauti iš darbuotojo kompensuoti išlaidas už tokius mokymus? Aš manyčiau, jog negalės.  

Tai pavyzdys parodantis, jog vienam darbuotojui tie patys mokymai gali būti kaip kvalifikacijos kėlimas, o kitam – ne. Tai reikėtų įvertinti individualiai. Vienas iš būdų, kaip užsitikrinti  galimybę įrodyti, jog  mokymai, į kuriuos darbuotojas siunčiamas, kelia jo kvalifikaciją –  tai metiniuose pokalbiuose nusistatyti ir užfiksuoti, kokios kompetencijos darbuotojui reikia ir ko jam trūksta. Jeigu tai padarysite ir vėliau siųsite į atitinkamus mokymus, sunku bus nuginčyti faktą, kad tie mokymai nėra susiję su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.