Darbo kodeksas kaupia naujausius kasacinio teismo išaiškinimus. Vieni išaiškinimai duoda aiškumą, o kiti – nusivylimą – juk norėjosi, kad būtų kitaip.

Šį kartą kasacinis teismas sprendė dėl mokymosi išlaidų atlyginimo darbdaviui, kai darbuotojas savo noru išeina iš darbo. Po naujo Darbo kodekso priėmimo, daug kas diskutavo ir bandė aiškintis, ką reiškia Darbo kodekse nurodyta sąlyga, jog atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu (Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalis).

Vienoje naujausių, šį mėnesį priimtų savo nutarčių, kasacinis teismas analizavo darbuotojo mokymų bei kvalifikacijos išlaidų atlyginimo darbdaviui klausimą, kai darbuotojas darbo sutarties galiojimo metu dalyvavo įvairiuose renginiuose, konferencijose Baltijos NT investicijų forumas bei Lūžio taškas, tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje, už kurias mokėjo darbdavys.

Įdomumo dėlei pasakytina, jog bylą nagrinėję teismai priėjo išvados, kad darbdavys neįrodė, jog jo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su darbuotojo dalyvavimu nurodytuose renginiuose ir verslo konferencijose, atitinka Darbo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kad jie suteikė darbuotojui žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Įvertinus darbdavio vykdomos veiklos specifiką, teismai nustatė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose yra svarbus siekiant užmegzti kontaktus su potencialiais klientais, konferencijos ir parodos buvo susijusios su darbuotojo tiesioginiu darbu ir darbo funkcijų vykdymu, jose įgytos žinios taip pat buvo tiesiogiai panaudojamos darbuotojo darbe. Taigi, už šiuos renginius darbdavio patirtų išlaidų iš darbuotojo nepriteisė.

Ši teismo nutartis geras signalas darbdaviams, siekiant valdyti lūkesčius, ko galima reikalauti iš darbuotojo, siekiant pasinaudoti darbo sutartyje įtrauktu susitarimu dėl mokymosi bei kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo. Be to, nutartyje kasacinis teismas taip pat pateikė aktualius išaiškinimus, kurie galėtų tapti atspirties tašku apskritai vertinant, už kokius mokymus patirtų išlaidų atlyginimo darbdavys galėtų reikalauti iš darbuotojo.

Kasacinis teismas nurodė, kad būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai:

  1. kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti;
  2. ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

Ką iš tiesų toks išaiškinimas reiškia?

Pirma, tam, kad darbdavys galėtų įrodyti, jog darbuotojui suteikti mokymai (kursai, renginiai) yra susiję su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, pirmiausia reikia aiškiai identifikuoti, kokie minimalūs gebėjimai darbuotojui yra keliami tam, kad jis galėtų atlikti savo darbines funkcijas. Tik žinodami šiuos reikalingus gebėjimus, kvalifikaciją ir reikalavimus pareigybei, galima spręsti ir lyginti, ar suteikti mokymai yra viršijantys šiuos gebėjimus (reikalavimus) ar ne. Taigi, eilinį kartą galime kalbėti apie tokį įprastą ir visiems žinomą dokumentą kaip darbuotojo pareigybės aprašymas, kuriame dažniausiai ir būna nustatyti gebėjimai ir reikalavimai, reikalingi konkrečiai pareigybei. Iš kitos pusės, tai nebūtinai turi būti darbuotojo pareigybė ir gali būti bet koks kitas dokumentas, kuriame šie reikalavimai pareigybei yra apibrėžiami – svarbu jie būtų nustatyti. Esmė, kad jei to apskritai nėra, kilus ginčui, įrodyti, jog mokymuose buvo suteiktos žinios, viršijančios šiuos gebėjimus tampa daug sudėtingiau.

Antra, tik nustatę tuos minimalius gebėjimus ir reikalavimus, keliamus darbuotojo pareigybei, galima vertinti ir analizuoti mokymų, kuriuose dalyvavo darbuotojas, turinį ir konstatuoti, ar šis turinys suteikia darbuotojui papildomų gebėjimų, kurie nėra būtinai reikalingi užimamai pareigybei, tačiau padeda kelti darbuotojo kvalifikaciją ir didinti jo paklausą darbo rinkoje. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę.

Dar viena įdomi teismo išvada atkreipia dėmesį į tai, jog vien tai, kad darbdavys imasi priemonių ir padeda darbuotojui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ir darbo sąlygų ir tokiu būdu yra keliama darbuotojo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai, nėra pagrindas dėl to patirtų išlaidų vertinti kaip susijusių su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Čia, manytina, kaip pavyzdys galėtų būti buhalterių siuntimas į mokymus, susijusius su pasikeitusiais mokestiniais įstatymais. Buhalterė siunčiama įgyti žinių, kurių neturi, tačiau šios žinios susiję su besikeičiančia mokestine aplinka ir be tokių žinių, buhalterė negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų, taigi jos jai yra būtinos ir reikalingos darbo funkcijų atlikimui.

Vis dėlto, skaitant pačią Darbo kodekso normą ir teismų išaiškinimą, kyla klausimas, ar tokia teisės norma yra iš tiesų teisinga ir pilnai atlieka savo paskirtį? Pvz., jeigu ta pati buhalterė sudalyvavo mokymuose apie mokestinės aplinkos pasikeitimus, kuriuos apmokėjo darbdavys, ir po mėnesio išėjo iš darbo, akivaizdu, kad ji šių žinių dirbant pas darbdavį per tą mėnesį, tikėtina, nepanaudojo. Ir darbdavys sumokėjęs už šiuos mokymus jokios naudos negavo. Taigi darbdavys savo lėšomis suteikė darbuotojai žinių, kurių jai reikia darbinei veiklai vykdyti, tačiau šias žinias, įgytas už darbdavio pinigus, darbuotojas išsineša ir darbdavys lieka ir be pinigų ir be „žinių“. Deja, dabartinė Darbo kodekso redakcija ir pagal ją priimti teismų išaiškinimai tokią situaciją toleruoja.

Straipsnio nuotrauka iš www.pixabay.com