Jau mažai kam reikia sakyti, kad jei darbuotojas arba darbdavys mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėn. (t.t. atvejais per 1 mėn.) nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Dažnai ir su klientais pasikalbėdavome, jog „na, 3 mėnesius palaukiame, jei nesikreips, bus daugiau mažiau ramu“. Tai dabar tas „daugiau mažiau“ ir turėtų neraminti.

Balandžio pabaigoje, kasacinis teismas priėmė nutartį darbo byloje, kur gan išsamiai paanalizavo 3 mėn. (1 mėn.) kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino pobūdį ir jo praleidimo pasekmes. Skaityti pačią nutartį gan sudėtinga, nes joje tikrai daug teisinės analizės ir ta tikroji mintis, gaunasi, gan giliai paslėpta.

Pasidalinsiu, kokie esminiai momentai išplaukia iš šios nutarties ir ko apskritai nederėtų pamiršti, kalbant apie darbo teisių ir interesų gynimą:

  1. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė instancija darbo byloms ir jos negalima praleisti.
  2. Jei galvojate, kad praleidote terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, vistiek privalote į ją kreiptis ir prašyti šį terminą atnaujinti (čia net ir tuo atveju, jei manote, kad aplinkybės dėl kurių šį terminą praleidote yra nelabai svarbios).
  3. Darbo ginčų komisijos sprendimas  – tiek praleisto termino atnaujinimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės, tiek ir prašymo atnaujinti praleistą terminą atmetimas – yra „bilietas“ į teismą. Nepraėję šios procedūros į teismą „nepateksite“. Kitaip tariant, nutartyje pasakyta, jog turint darbo ginčų komisijos sprendimą, net jeigu jis yra dėl to, jog atsisakoma atnaujinti praleistą terminą, yra tinkamas pasinaudojimas ikiteismine darbo ginčo sprendimo procedūra kaip tai numato Darbo kodeksas.
  4. Kreipiantis į teismą su ieškiniu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kai buvo konstatuota, jog praleidote terminą, nebereikia prašyti teismo atnaujinti terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismas darbo ginčų komisijai nustatytų procedūrinių terminų neatnaujina ir apskirtai nevertina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo (čia išplaukia iš to, jog teismas nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o pats bylą nagrinėja iš naujo).
  5. Svarbu nepraleisti termino kreiptis į teismą po darbo ginčų komisijos sprendimo. Šis terminas yra 1 mėn. nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (nesuklyskite – jokiu būdu ne nuo sprendimo gavimo/įteikimo dienos). Kasacinio teismo nutartyje pasakyti, jog kadangi šis terminas savo prigimtini yra kitoks nei Darbo kodekse nustatyti terminai kreiptis į darbo ginčų komisiją, jo praleidimo pasekmės gali užkirsti kelią tolesniam bylos nagrinėjimui.
  6. Todėl, jei jau nutiko taip, kad praleidote 1 mėn. terminą kreiptis į teismą po darbo ginčų komisijos sprendimo, pirmiausia, ką reikia padaryti teikiant teismui ieškinį, paprašyti šį terminą atnaujinti ir tokį prašymą pasistengti pagrįsti tikrai svarbiomis aplinkybėmis dėl ko šis terminas buvo praleistas.  

Terminas, kuris tikrai absoliučiai gali riboti darbo santykių šalių teisių gynimą yra, taip vadinamas, senaties terminas, kuris yra 3 metai. Nors teisiškai nutartis, sakyčiau, pagrįsta, vis dėlto ji įneša tam tikrą nesaugumo ir nestabilumo darbo teisiniuose santykiuose jausmą. Iš tiesų labai įdomu, kaip teismai nagrinėtų bylą pvz. dėl atleidimo iš darbo, jei darbuotojas dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo į darbo ginčų komisiją kreiptųsi praėjus 2 metams nuo atleidimo ir gavęs atsisakymą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, kreiptųsi į teismą.

Išvada Nr. 1. Jei negavote ieškinio iš darbuotojo ar darbdavio per 3 mėn. (ar t.t. atvejais per 1 mėn.), tai dar nereiškia, kad tokio ieškinio negausite ateityje.

Išvada Nr. 2. Jei darbuotojas ar darbdavys kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidęs 3 mėn. (ar t.t. atvejais per 1 mėn.), tai neužkerta kelio toliau tęsti ginčą teisme.

Su kasacinio teismo nutartimi galite susipažinti spauspaudę šią nuorodą.