Beveik prieš mėnesį priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kurioje aptariama juridinio asmens vadovą pavaduojančio asmens atsakomybė, sukėlė daug diskusijų, kas ir kokia apimtimi atsakingas už juridinio asmens veiklą, kai jos vadovas yra išvykęs į komandiruotę, atostogauja ar yra nedarbingas.

Ganėtinai kasdienė situacija, kai įmonės vadovas, faktiškai negalėdamas vykdyti visų ar dalies savo funkcijų (komandiruotė, atostogos, nedarbingumas), įsakymu paskiria vieną iš įmonės darbuotojų, kad šis jį pavaduotų ir atliktų jo funkcijas. Tokia situacija susiklostė ir nagrinėtoje byloje, kai vadovui išvykus į komandiruotę, jo įsakymu paskirtas jį pavaduojantis asmuo sudarė juridiniam asmeniui nepalankų sandorį ir taip sukėlė žalą.

Teismas išnagrinėjęs bylą išaiškino, jog pavaduojantis asmuo nors ir vykdė vadovavimo funkciją, tačiau ji buvo laikino pobūdžio, t.y. toks asmuo neperėmė valdymo organų nustatytų pareigų ir jis nebuvo paskirtas kompetentingų juridinio asmens valdymo organų, todėl jam negali būti taikoma vadovo atsakomybę reglamentuojančio nuostatos ir jis atsako kaip paprastas darbuotojas pagal Darbo kodeksą.

Reikėtų sutikti, jog toks išaiškinimas pagrįstas tais atvejais, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį, akcininkai (ar kitas valdymo organas, turintis teisę skirti juridinio asmens vadovą) jo  nėra paskyrę valdymo organu  ir jis paskiriamas pavaduojančiu asmeniu tik dėl to, kad yra (dažniausiai) aukštas pareigas užimantis tos įmonės darbuotojas, o vadovui nesant reikia užtikrinti kasdienę įmonės veiklą (kaip sakoma, kad būtų kam sudėti parašus). Kitaip tariant, pats vadovas pasirenka tokį asmenį, kuris jį pavaduos, taigi įmonės akcininkai su tokio asmens paskyrimu neturi nieko bendra, tas asmuo lieka „paprastu“ įmonės darbuotoju ir civiliniai santykiai (įskaitant ir atsakomybę) tarp pavaduojančio asmens ir juridinio asmens nesusiklosto.

Iš kitos pusės, kyla pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju atsako prieš juridinį asmenį už pavaduojančio asmens veiksmus pilna apimtimi? Juk darbuotojo (taigi ir pavaduojančio asmens) atsakomybė pagal Darbo kodeksą yra ribota (išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, tokius kaip, tarkime, tyčia padaryta žala). Tuo tarpu vadovas tuo metu apskritai nedirba, jokių funkcijų neatlieka, t.y. laikinai neturi įtakos juridinio asmens veiklai. Kitaip tariant, tuo laikotarpiu jis negali atlikti neteisėtų veiksmų, kurie yra privaloma atsakomybės sąlyga.

Taigi, kaip minėjau pradžioje, situacija kelianti daug diskusijų ir klausimą –  tai ką daryti?

Mano nuožiūra yra keli būdai, kaip būtų galima išgryninti vadovo ir jį pavaduojančio asmens atsakomybę:

  1. Vadovas, skirdamas įsakymu jį pavaduojanti asmenį, turi labai aiškiai nurodyti, kokius įgaliojimus tam asmeniui suteikia ir gal net kokių veiksmų tas asmuo negali atlikti. Ribojimai gali būti numatyti sumomis, sandoriais ir pan. Šis variantas tinkamas, jeigu vadovas savo funkcijų negali vykdyti sąlyginai trumpą laiką (savaitę, dvi ir pan.), t. y. kai galima „pakentėti“ ir palaukti, kol vadovas grįš į darbą. Tokiu atveju vadovui ir įmonei bus tam tikros garantijos, kad net ir esant netinkamam pavaduojančio asmens „vadovavimui“ žala nebus didelė ir ją visą bus galima išsireikalauti pagal Darbo kodekso normas.
  2. Vadovo nebuvimo laikui (atostogoms, nedarbingumui ir net komandiruotei) pavaduojantį asmenį sprendimu pasirenka ir skiria ne pats vadovas, o juridinio asmens kompetentingi organai (pvz. akcininkai). Tokiu būdu sukuriami civiliniai santykiai tarp juridinio asmens, jo valdymo organų (akcininkų / valdybos) ir pavaduojančio asmens. Pagal aptariamą teismų praktiką tokiu atveju laikinai paskirtas vadovas bus pripažįstamas valdymo organu ir jam bus taikoma atsakomybė kaip tikrajam vadovui.
  3. Dažnu atveju (kai reikalingas trumpalaikis pavadavimas) akcininkai ar kiti juridinio asmens valdymo organai neturi galimybės susirinkti ir paskirti pavaduojantį vadovą dėl laiko stokos ar tiesiog akcininkų (savininkų, priklausomai nuo juridinio asmens formos) gausos. Todėl vienas iš variantų, kuris galėtų gelbėti tokiu atveju, juridinio asmens įstatuose iš anksto numatyti pareigybes, kurias einantis asmuo visada pavaduotų vadovą jo nebuvimo darbe laikotarpiu. Tokiu atveju pavaduojančio asmens skyrimas būtų išreikštas akcininkų (savininkų, priklausomai nuo juridinio asmens formos) valia, tik ne atskiru sprendimu (kaip nurodyta 2 atveju), o įstatuose (ar juos atitinkančiame dokumente). Atitinkamai, vadovaujantis įstatais, toks pavadavimas turėtų būti įtrauktas ir į to asmens pareigybės aprašymą ir renkantis asmenį tokiai pareigybei reikėtų atkreipti dėmesį, kad šio asmens kompetencijai priskiriama vadovo pavadavimo funkcija.