Darbo kodekso 44 str. be visa ko numato, kad iki darbo pradžios darbdavys darbuotojui turi pateikti darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą arba darbo pavadinimą.

Įprastai darbo funkcijų pavadinimas (pareigybė) yra nurodoma darbo sutartyse, pvz., pardavimo vadovas, teisininkas, gamybos darbuotojas ir kt., tačiau jose retai kada detalizuojamas tokios pareigybės turinys, t. y. ką darbuotojas iš tiesų dirbs ir už ką bus atsakingas. Vis dėlto tam, kad tiek darbuotojui, tiek darbdaviui būtų aišku, ką turi daryti darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti konkrečiu pavadinimu įvardytas funkcijas, turėtų būti apibrėžtas ir šių funkcijų turinys. Štai čia ir atsiranda poreikis ir pareiga darbdaviui aprašyti darbo funkcijų turinį ir būna suformuojami tokie dokumentai kaip „pareigybės aprašymas“, „pareiginiai nuostatai“, o tarptautinės įmonės dažnai tai vadina „job description“.

Darbo kodeksas apie pareigybės aprašymą plačiai nekalbama. Darbo kodekso 34 str. 2 d. tik nurodyta, kad „darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše“. Taigi pareigybės aprašymo / pareiginių nuostatų turinys detaliai Darbo kodekse nėra reglamentuojamas, todėl tiek jų turinį, tiek jų rengimo metodiką pasirenka pats darbdavys. Vis dėlto Lietuvoje nusistovėjusi tam tikra praktika, kaip tai daroma, taip pat atsižvelgiama į valstybės tarnyboje taikomus teisės aktus.

Savo ruožtu, aš išskirčiau keletą esminių pareigybės aprašymo turinio elementų, kuriuos rekomenduočiau įtraukti į kiekvieną pareigybės aprašymą:

  • Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmeniui, kuris priimamas į konkrečias pareigybes – dažnu atveju gelbsti, kai tenka spręsti klausimą dėl atleidimo pagal Darbo kodekso 57 str. ar siūlant laisvas darbo vietas.
  • Ar darbuotojui nustatoma kito darbuotojo pavadavimo funkcija jam nesant darbe (jei tai numatyta to asmens pareigybės aprašyme, tai reiškia, kad pagal darbo sutartį mokamas atlyginimas apima ir kito darbuotojo pavadavimą, tokiu atveju nereikėtų tartis dėl papildomo apmokėjimo ar sudaryti susitarimo dėl papildomo darbo).
  • Funkcijos – esminė ir svarbiausia pareigybės aprašymo dalis. Paprastai tariant, šioje dalyje yra aprašoma, ką asmuo turi daryti / veikti savo darbe.
  • Atsakomybės – ši dalis glaudžiai siejasi su funkcijomis. Dažnai funkcijos ir atsakomybės sudedamos į vieną dalį ir yra aprašoma, ne tik ką asmuo turi daryti, tačiau ir už ką yra atsakingas.

Be pirmiau nurodytų turinio elementų, pareigybės aprašyme neretai atsiduria ir tokia dalis kaip „darbuotojo teisės ir pareigos“. Jei dėl kažkokių priežasčių tai svarbu išskirti (atskirai nuo funkcijų ir atsakomybių), tikrai niekas to nedraudžia. Tik ar tikrai to reikia? Mano įsitikinimu, pareigos, t. y. ką darbuotojas turi daryti, šiuo atveju yra funkcijų atitikmuo, o darbuotojo teises detalizuoja Darbo kodeksas ar kiti darbdavio vidaus dokumentai (pvz., darbo tvarkos taisyklės) ir jos yra labiau bendros visiems darbuotojams. Atskirai darbuotojo teises, matyt, reikėtų išskirti tais atvejais, kai dėl specifinių darbuotojo funkcijų jos turi būti konkrečiai įvardijamos arba tomis teisėmis siekiama patvirtinti tam tikrus darbuotojo įgaliojimus, pvz., kad personalo vadovas turi teisę skirti drausminę nuobaudą, pasirašyti darbo sutartis ir pan.

Ir kt…

Apibrėžiant darbuotojo funkcijas, tik labai retai įmanoma išvardinti absoliučiai visas funkcijas ir pateikti jų baigtinį sąrašą. Todėl, mano įsitikinimu, darbdaviui labai svarbu pareigybės aprašyme nustatyti, kad darbuotojas privalo vykdyti ir kitus darbdavio teisėtus nurodymus, kurie, nors ir nėra tiesiogiai nurodyti pareigybės aprašyme, bet pagal darbuotojo pareigų esmę yra išvestiniai ir (ar) susiję su atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju būtų sudaryta galimybė apsisaugoti nuo darbuotojų, sakančių, jog „mano pareigybė to nenumato ir man tai nepriklauso pagal pareigas“ (nors tokių jau retai ir pasitaiko).

Kodėl svarbu?

Pareigybės aprašymas yra svarbus ne tik sprendžiant darbuotojų atsakomybės klausimą už darbo pareigų nevykdymą, bet ir keičiant struktūrą, naikinant pareigybes ar perskirstant funkcijas. Tokiais atvejais pareigybės aprašymas gelbsti vertinant, ar konkreti pareigybė yra tikrai naikinama ir ar yra pagrindas atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 str. 1 d. Taip pat tai gali būti svarbu siekiant įgyvendinti Darbo kodekse numatytą papildomą garantiją darbuotojui, kai darbdavys yra įpareigotas pasiūlyti darbuotojo kvalifikaciją atitinkančią laisvą darbo vietą ir tik šiai nesant – atleisti darbuotoją iš darbo. Šiuo atveju pasitarnautų pareigybės aprašyme nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie padeda identifikuoti, ar konkretus darbuotojas, kurį norima atleisti iš darbo, gali pretenduoti į laisvą vietą ar ši jam netinkama, nes darbuotojo kvalifikacija per žema.

Be to, kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti tam tikrai pareigybei gali padėti nuspręsti dėl apmokėjimo už darbą, t.y. sudarant darbo apmokėjimo sistemą.

Pabaigai

Pareigybės aprašymas, sakyčiau, yra vienas svarbesnių dokumentų, nustatančių darbuotojų pareigas bei atsakomybes, ir padedančių užtikrinti aiškius ir darnius darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykius. Žinoma, šiais laikais teismų praktika gan dažnai remiasi faktiniais darbo santykiai ir susiklosčiusia praktika (t.y. ne visada svarbu, kas yra parašyta dokumente, svarbu kaip yra iš tikrųjų). Vis dėlto, darbuotojo funkcijų nustatymas ir jų apibrėžimas darbuotojui duoda aiškumą, ką jis turi daryti ir kokios jo atsakomybės ribos darbe, o darbdaviui tai gali būti įrankis ir pagalba, priimant su darbo organizavimu, konkrečiu darbuotoju ir jo darbo funkcijomis susijusius sprendimus.

Nuotrauka: https://pixabay.com/