Skambina man klientas ir sako:

  • Rūta, mano pardavimų vadovas išeina iš darbo. Prieš pusę metų aš jį siunčiau į kursus ir noriu tas mokymo išlaidas išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio. Be to jis pametė telefoną, tad noriu išskaičiuoti ir to telefono įsigijimo kainą. Kokius dokumentus turiu parengti?

Aš klausiu:

  • Į kokius mokymus siuntėte? Ir, beje, kokį telefoną pametė? Kiek tam pamestam telefonui metų, kokia jo vertė?

Klientas:

  • Mokymai buvo apie pardavimus ir klientų aptarnavimą, o telefonas gal kokių 3 metų, buhalterinė vertė „nulinė“. Bet aš ketinu išskaityti jo įsigijimo kainą.

Tokie pokalbiai mano praktikoje dažni. Natūralu, kad darbdavys nenori mokėti darbuotojui viso darbo užmokesčio, jei mano, jog darbuotojas jam irgi skolingas. Vis dėlto, reikėtų būti atidiems ir atsargiems, nes toks ne viso darbo užmokesčio išmokėjimas išeinant iš darbo (kitaip tariant, išskaita) gali brangiai kainuoti.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Kada galima vienašališkai daryti išskaitą detaliai ir aiškiai reglamentuoja Darbo kodekso 150 str. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad vienašališkų išskaitų atvejų sąrašas yra baigtinis.

Pirmu atveju, kalbant apie mokymo išlaidų kompensavimą, tiksliau šios sumos vienašališką išskaitą iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio, reikia pabrėžti, kad šios išlaidos niekaip nepatenka į Darbo kodekso 150 str. numatytus atvejus (šios išlaidos taip pat nelaikytinos darbdavio patirta žala). Todėl šiuo atveju išskaityti mokymo išlaidų iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio nėra pagrindo.

Antru atveju, kalbant apie pamestą telefono aparatą, laikytina, kad darbdavys patyrė žalą. Tai jau būtų pagrindas vienašališkai atlikti išskaitą darbdavio patirtai žalai atlyginti pagal Darbo kodekso 150 str. 2 d. 3 punktą. Vis dėlto, gali kilti keblumų nustatant žalos dydį. Neretai darbdaviai žala nori laikyti naujo telefono kainą. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog nustatant darbdaviui atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) (Darbo kodekso 152 str. 2 d.). Todėl žalos dydžiu negali būti naujo telefono vertė, jei telefonas yra 3 metų senumo, o jo buhalterinė vertė „nulinė“. Taigi labai svarbu įvertinti, kokio dydžio žalą darbdavys gali išskaityti, kad ji būti protinga, pagrįsta ir apskaičiuota laikantis Darbo kodekse nurodytų taisyklių.

Be to reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar tikrai yra nustatyta darbuotojo kaltė dėl atsiradusios žalos. Gal tam tikra žala ir atsidaro, bet ar tikrai dėl to kaltas būtent šis darbuotojas?

Kodėl išskaita iš darbo užmokesčio gali brangiai kainuoti?

Darbo kodeksas numato, kad su atleidžiamu darbuotoju galima atsiskaityti jo paskutinę darbo dieną. Priešingu atveju už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną teks mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (detaliau reglamentuoja Darbo kodekso 147 str. 2 d.).

Išskaitos iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio atlikimas reiškia, kad darbuotojui nesumokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (ar su juo susijusios išmokos). Vadinasi, gali kilti atitinkamos pasekmės – darbuotojo teisė reikalauti netesybų, o darbdavio pareiga jas mokėti.

Todėl darbdaviui labai svarbu įvertinti porą dalykų

  1. Ar tikrai pagal Darbo kodeksą turiu teisę daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio?
  2. Jei į pirmą klausimą atsakote „taip“, užduokite sau antrą klausimą: ar teisingai ir pagrįstai apskaičiavau išskaičiuojamą sumą (pvz. žalos dydį) ir ar dėl atsiradusios žalos yra darbuotojo kaltė?

Jei į abu klausimus atsakėte teigiamai, puiku – darydami išskaitą nerizikuojate.

Jei teigiamai neatsakėte, išskaitos daryti nerekomenduoju, nes darbuotojui nuginčijus išskaitos teisėtumą  gali kilti atsakomybė už pavėluotą atsiskaitymą ir atsirasti papildoma finansinė našta.