Dažnai praktikoje susiduriame su atvejais, kai įmonės vidaus dokumentuose, reglamentuojančiuose darbo santykius, apstu taisyklių, žodis į žodį perkeltų iš Darbo kodekso. Dažniausiai teisinamasi, kad darbuotojai Darbo kodekso neskaito ir tai yra tarsi vienintelis būdas, kad jie sužinotų, kas jiems svarbu darbo santykiuose.
Aš kaip tik esu įsitikinusi, kad tai nei teisinga, nei reikalinga. Kodėl? Pateiksiu keletą priežasčių:
- Darbdavio vidaus teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, (toliau – vidaus dokumentai) pirmiausiai yra skirti apibrėžti ir surašyti tai, ko nėra Darbo kodekse ar įstatymuose. Vidaus dokumentais siekiama naujai (kitaip) aprašyti situaciją, ją detalizuoti ir apibrėžti.
Tarkime, jei Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojui priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų (ir Jūs neplanuojate jų pailginti), tai nereikia šios nuostatos perrašyti. Nuo to ji nei taps stipresne, nei bus kitaip taikoma. Reikia aprašyti, kaip tos atostogų dienos gali būti suteiktos, kas įvyksta, jei darbdavys negali jų suteikti tuo metu, kai prašo darbuotojas ir visus kitus atvejus, kurių iš tiesų pasitaiko kasdienybėje ir kurie Jums aktualūs.
Darbo kodeksas numato, kas laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tie atvejai, kurie numatyti Darbo kodekse, nebūtinai turi atsidurti ir darbo tvarkos taisyklėse. Jie galios bet kuriuo atveju, jei ir nebus perrašyti. Sugalvokite savo atvejų, savo „šiurkščių darbo pareigų pažeidimų“, kurie Jums tikrai svarbūs ir aktualūs ir surašykite juos kaip papildomus.
- Antra priežastis, kodėl neverta perrašinėti Darbo kodekso normų yra ta, kad taip aklai perkeliant vidaus dokumentas tampa labai platus, perkrautas ir jame apskritai „pradingsta“ tos esminės sąlygos, kurios darbdaviui iš tiesų svarbios ir į kurias jis norėtų atkreipti darbuotojo dėmesį. Jei darbuotojas gauna 15 lapų darbo tvarkos taisykles ar kitą dokumentą, kurio pusę turinio sudaro Darbo kodekso nuostatos, jis tiesiog nei jo tinkamai perskaitys, nei įsidėmės (žinoma, su tam tikromis retomis išimtimis, kurių visada yra).
- Jei perrašėte įstatymo normą, o vėliau įstatymas pasikeitė ir santykį reglamentavo kitaip, tikėtina, kad teks keisti ir vidaus dokumentus. Kyla klausimas, ar galėsite tą padaryti labai lengvai? Vidaus dokumentų keitimas, ypač kai juos reikia derinti su darbuotojų atstovais, gali tapti sudėtingu procesu. Be to, su pokyčiais darbuotojais turi būti supažindinti, o tai dažnu atveju reiškia papildomas administracines sąnaudas.
- Nedirbkite už darbuotojus. Jei darbuotojas nesidomi Darbo kodeksu ir jo gyvenimui bei darbui įtakos turinčiais įstatymais, kažin, ar priversite jį tuo domėtis, net jei perrašysite ir visą kodeksą. Tai kam tada tai daryti?
Ką manote Jūs?
