Dr. Ieva Martinaitytė

Kūrybiškumo organizacijose ekspertė

Rytų Anglijos Universiteto dėstytoja

Daugiau apie autorę

 

Kai išgirstu apie darbą „iš namų“ kaip priemonę geresnei pusiausvyrai tarp darbo ir poilsio – nusišypsau. Visiška iliuzija. Kadangi tyrinėju organizacijų elgseną, apie 50 % savo darbo laiko galiu dirbti iš namų, kitų organizacijų biurų, verslo centrų (angl. hub), sporto klubų ir hipsteriškų kavinių. Tą ir darau jau beveik 10 metų. Todėl galiu visus darbdavius nuraminti: darbas, kad ir kur jis atliekamas, vis tiek darbas.

Tad kodėl darbo „iš namų“ (lanksčios darbo vietos) poreikis tarp darbuotojų vis populiarėja? Ar tikrai galima lanksčios darbo vietos pasiūlymais pritraukti ir išlaikyti talentus?

Pasak Prof. Edward L. Deci ir Prof. Richard Ryan, pasirinkimo laisvė yra universalus poreikis, kurį smarkiai veikia darbo aplinka. Aplinkoje, kurioje šis poreikis nepatenkinamas, kyla grėsmė psichologinei gerovei, kūrybiškumui ir aukštiems veiklos rezultatams pasiekti. Todėl jūsų darbuotoją motyvuoja ne tai, kad jis gali sėdėti prie savo valgomojo stalo su nešiojamuoju darbo kompiuteriu (nors ir tai labai smagu), bet tai, kad jis pats nusprendė, jog šiandien patogiau, produktyviau ir sveikiau dirbti ne biure. Darbuotoją motyvuoja tai, kad:

  • jis pats gali nuspręsti, kur dirbti, nors galbūt dienas, kada jis tai gali daryti, su darbdaviu reikia suderinti iš anksto.
  • niekas nekontroliuoja jo kiekvieno veiksmo, judesio ar telefono skambučių.
  • dirbdamas „iš namų“ gali pietauti kada nori, nors pietūs dažnai trunka daug trumpiau nei dirbant biure, nes nėra aplink pietaujančių kolegų.

Įdomu ir tai, kad nors ir turėdami tokį pasirinkimą, dirbti „iš namų“ rinksis tikrai ne visi.  Darbas namie iš tiesų izoliuoja, reikalauja savikontrolės, todėl nemaža dalis darbuotojų norės būti biure kiekvieną dieną, nes jie geriausiai pažįsta patys save ir žino, kur ir kada dirbamas darbas yra atliekamas efektyviausiai ir kokybiškiausiai, kitiems gi reikia socialinės aplinkos ir nuolatinio bendravimo.

Ilgainiui pastebėta, kad net laisvai samdomi darbuotojai, ypač ekstravertai, kuriems darbas namie tampa kasdiene rutina, norėdami patenkinti socialinių ryšių poreikį greitai pradeda burtis į atvirus ofisus (hub‘us) ar kitas bendruomenes, kaip alternatyvas tradiciniams biurams. Darbas ne biure darbuotojams gali būti ypač naudingas, kai užduotys reikalauja susikaupti, o darbo aplinka tam nepritaikyta. Į naujoves ir pokyčius linkusius darbuotojus ypač motyvuotų galimybė pakeisti aplinką.

Kovo mėnesį (2018 m.) JAV paskelbto tyrimo duomenys patvirtina, kad laisvė pasirinkti darbo vietą teigiamai susijusi su žinių darbuotojų (angl. knowledge workers) motyvacija, našumu ir gerove. Vadovai, kurie siekia pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus, turėtų suvokti, kad darbo „iš namų” pasirinkimo galimybė yra papildomas motyvacijos šaltinis. Nors vadovai bijo prarasti kontrolę, tačiau svarbu suprasti, kad darbas, nesvarbu, iš kur jis dirbama, vis tiek bus darbas. Toks darbo režimas, suderinus jį su aiškiais  darbo tikslais, terminais bei grįžtamuoju ryšiu, gali padidinti darbuotojų produktyvumą, gerovę ir paskatinti naujas idėjas.