Tiek konsultuodama, tiek atstovaudama savo klientus darbo bylose dėl darbuotojų atleidimo, susiduriu su skirtingu Darbo kodekso 57 str. 3 d. traktavimu (įskaitant skirtingus teismų sprendimus), taip pat keliamais klausimais, kuris darbuotojas turi būti paliktas dirbti, o kuris turi būti atleistas. Įdomu tai, kad tokie klausimai kyla ne tik tada, kai turi būti atleisti vienas ar keli tą pačią funkciją atliekantys darbuotojai, tačiau kai turi būti atleistas vienintelis konkrečią darbo funkciją atliekantis darbuotojas, tačiau pagal savo darbo ir kvalifikacijos pobūdį ar net savo pareigų pavadinimą, jis galėtų pretenduoti į kitų darbuotojų darbo funkcijas, kurios nėra naikinamos ir tie darbuotojai nėra atleidžiami.

Pvz. vienoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, kur buvo atleistas vienas skyriaus darbuotojas (skyriuje buvo 3 darbuotojai ir vadovas). Jo pareigų pavadinimas buvo lygiai toks pats kaip ir kitų dviejų darbuotojų (specialistas), tačiau visų trijų darbuotojų darbo funkcijos buvo skirtingos ir visi jie turėjo atskiras pareigines instrukcijas (kurios skyrėsi iš esmės pagal atsakomybių sritis). Kitaip tariant, šių visi trys darbuotojai atliko skirtingas darbo funkcijas, nors visi buvo vadinami specialistais ir dirbo tame pačiame skyriuje (beje, labai dažnas atvejis valstybės tarnyboje). Kadangi vieno iš darbuotojų darbo funkcijos apimtis sumažėjo net 80 proc., darbuotojo funkcijos įmonei tapo nebereikalingos ir perteklinės, įmonė tą darbuotoją įspėjo ir atleido, o funkcijų likutį paskirstė kitiems to skyriaus darbuotojams. Kadangi tik tas vienintelis darbuotojas atliko darbo funkciją, kurios nebereikėjo, darbdavys atrankos procedūros pagal Darbo kodekso 57 str. 3 d. nevykdė.

Darbo kodekso 57 str. 3 d. labai aiškiai sako: „Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų…“. Atitinkamai, jei perteklinę funkciją atliko vienas darbuotojas, jo atleidimas ir svarstomas, jokia atranka neturėtų būti vykdoma, nes nėra čia ką ir atrinkinėti. Vis dėlto, teismai ne visada būtent taip supranta šią normą ir randa įvairių teisinių paaiškinimų, kodėl atranka turi būti vykdoma, net jei atleidžiamas vienintelis tą funkciją atliekantis asmuo.

Jau mano minėtoje byloje teismas nurodė, kad „darbdavys darbo sutartį su ieškovu nuraukė neatlikęs lygiavertį darbą dirbusių darbuotojų atrankos“. Taigi, teismas įvedė naują sąvoką „lygiavertį darbą“, nors Darbo kodekso 57 str. 3 d. apie tai apskritai nieko nekalba. Apibendrintai kalbant, teismas įvertino visų trijų to skyriaus darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus jų pareigybei, pačių darbuotojų kvalifikaciją ir nusprendė, kad pareigybės yra lygiavertės, o šias pareigas einantys darbuotojai galėjo lengvai vienas kitą pakeisti. Dėl to turėjo būti vykdoma atranka atleidžiant ieškovą iš darbo, nors tik jo vieno funkcija tapo pertekline, o kitų dviejų darbuotojų – ne. Šiuo atveju kertiniu teismo argumentu tapo pareigų lygiavertiškumas ir darbuotojų sukeičiamumo galimybė, nors Darbo kodekso 57 str. 3 d. labai aiškiai kalba apie tai, kad darbuotojai turi atlikti tą pačią funkciją.

Trumpai įžvalga, ką reiškia toks teismo išaiškinimas. Mano nuomone tai reiškia, jog atleistas gali būti visai kitas darbuotojas, kurio funkcija net netapo pertekline, vien dėl to, kad jis vykdo lygiavertę funkciją su to darbuotojo, kurio funkcija tapo pertekline. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, koks tokiu atveju turėtų būti nurodytas Darbo kodekso 57 str. 1 d. punktas prie tokio atleidimo, nes tokio punkto tiesiog nėra. O ką pasakyti darbuotojui? Atleidžiu tave, nors tavo funkcija nėra perteklinė, bet kitas darbuotojas gali atlikti tavo darbą, nes jūs esate lygiaverčiai? Ieškinys tokiu atveju garantuotas…

Bet, yra šviesa tunelio gale 😊 Daugiau aiškumo ir stabilumo darbuotojo atleidimą reguliuojančiose teisės normose įnešė Lietuvos Aukščiausias teismas ne tik pateikdamas išaiškinimus dėl darbuotojų atrankos procedūros, numatytos Darbo kodekso 57 str. 3 d., tačiau taip pat pasisakydamas dėl struktūrinių pertvarkymo sąvokos (kas laikoma struktūriniu pertvarkymu).

Kasacinio teismo išaiškinimai:

  1. Aplinkybė, jog dalis vyriausiojo finansininko iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir Finansų skyriaus vadovo (vyriausiojo finansininko) pareigybė.
  2. Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją Darbo kodekso 57 str. nustatyta tvarka.
  3. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad darbdavys galėtų atlikti atleidžiamų darbuotojų atrankos procedūrą (Darbo kodekso 57 str. 3 d.), turi būti identifikuota, kokios darbo funkcijos yra tapusios perteklinės ir kas tas funkcijas atlieka. Darbo kodekso 57 str. 3 d. nuostatos turinys suponuoja tai, kad mažindamas darbuotojų skaičių darbdavys privalo organizuoti ir vykdyti jų atranką tik tuomet, kai perteklinę funkciją atlieka keletas darbuotojų (du ir daugiau). Jeigu perteklinę funkciją atlieka vienas darbuotojas ir jis atleidžiamas, Darbo kodekso 57 str. 3 d. nustatyta atleidžiamų darbuotojų atrankos tvarka nėra vykdoma.

Išvada Nr. 1: egzistavo nuomonė, kad  norint atleisti darbuotoją Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, darbuotojo atliekama funkcija turi tapti visiškai nereikalinga (nebelikti jos). Tokiu atveju, darbuotojui reikia siūlyti dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (pvz. trumpesnę darbo laiko normą), o jam nesutikus atleisti iš darbo. Taip galima, bet nebūtina, kadangi funkcijų perskirstymas tarp kitų darbuotojų taip pat yra pagrindas atleisti darbuotoją kaip atliekantį perteklinę funkciją.

Išvada Nr. 2: teismas patvirtino, kad turi būti žiūrima perteklinė funkcija ir koks konkretus darbuotojas tą funkciją atlieka. Kitaip tariant, vertinama ne pareigų lygiavertiškumas, darbuotojams ir konkrečiai pareigybei reikalinga kvalifikacija, bet konkretaus darbuotojo atliekama funkcija, kuri yra naikinama, ir nustatoma, kuris darbuotojas tą funkciją atlieka. Jei ta funkcija naikinama, atliekantis ją darbuotojas atleidžiamas, nevykdant atrankos procedūros ir nesikėsinant į kitų darbuotojų darbo vietą.  

Straipsnyje cituojami išaiškinimai iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-55-781/2022.