Vienas esminių dalykų, dėl kurio pasikeitimų laukė darbdaviai, ir dėl kurio buvo gąsdinami darbuotojai, svarstant naująjį darbo kodeksą, buvo lengvesnis darbuotojo atleidimas. Praėjus metams, jau galime vertinti ir diskutuoti, ar darbuotojo atleidimas iš darbdavio pusės iš tiesų tapo lengvesnis.
Jeigu paklaustumėte mano nuomonės, tai aš atsakyčiau, kad ne, atleisti darbuotoją lengviau nepasidarė. Arba, kitaip tariant, gal ir gali eiti lengvu keliu, bet jis kaip visada ganėtinai brangus ir darbdaviui ne pagal kišenę.
Išskirčiau du atleidimo būdus: (1) lengvai ir „brangiai“; arba (2) sudėtingai ir su rizika, bet be didelių finansinių sąnaudų.
Lengvas, tačiau sąlyginai brangus variantas išliko atleidimas susitarimu. Jis rekomenduojamas visais atvejais, kai atleidimo priežastys nėra iki galo „išgrynintos“ ir (arba) norima užsitikrinti, kad darbuotojas atleidimo neskųs kaip neteisėto. Tokiu atveju, deja, ramybė kainuoja ir tenka sumokėti kompensaciją, kuri padeda įtikinti darbuotoją tokį susitarimą priimti.
Naujas atleidimo pagrindas – darbdavio valia – yra greitas, neskausmingas, tačiau brangus. Ne kiekviena įmonė gali sau tai leisti arba esant tam tikroms sąlygoms nori išmokėti 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pvz. Jūs žinote, kad darbuotojas blogai dirba, pažeidžia darbo pareigas, tačiau neturite pakankamai įrodymų, kad galėtumėte ramiai jį atleisti už darbo pareigų pažeidimą. Tokiu atveju kaip ir norėtųsi pasinaudoti šiuo darbo kodekso straipsniu (59 str.), bet nekyla rankos darbo drausmę pažeidžiančiam darbuotojui mokėti dar ir išeitinę. „Blogai dirba, bet dar turiu jam ir išeitinę sumokėti?“ – sako darbdaviai. Tokiais atvejais, siekiant sumažinti riziką, darbuotojams siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau išeitinę vis vien tenka mokėti, nors ir mažesnę.
Kas labiausiai trukdo ir neleidžia šio pagrindo naudoti praktikoje, jog šio pagrindo – darbdavio valia – negalima naudoti tais atvejais, jeigu yra sąlygos darbuotojo atleidimui pagal darbo kodekso 57 str. (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Todėl jeigu darbuotojas nepasiekia rezultatų, norite mažinti etatų skaičių, daryti struktūros pakeitimus, keisti darbo sutarties sąlygas, dėl ko reikia atleisti darbuotojus, šio pagrindo negalite naudoti, nes tada turite vykdyti procedūras, numatytas darbo kodekso 57 str. ir atleisti šio straipsnio pagrindu. Na, o štai ten, taip pat yra savų „problemėlių“.
Taigi, antra atleidimo pagrindų kategorija, kurią aš įvardijau kaip sudėtingai ir su rizika, bet „pigiai“ (ar bent jau sąlyginai nebrangiai) apima atleidimą iš darbo už darbo pareigų pažeidimą ir atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
Pirmuoju atveju, svarbu turėti įrodymus, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą ir, kas yra ganėtinai sunku, būti tikram, kad tas pažeidimas yra šiurkštus tiek, kad tai yra adekvatu taikomam atleidimui. Deja, kartais būna atvejų, kai teismai atleidimą iš darbo įvertina kaip neadekvačią priemonę, pritaikytą už darbo pareigų pažeidimą, net jei tas pažeidimas ir yra šiurkštus. Taigi, atleidžiant šiuo pagrindu dar be visa ko yra vertinimo dalykų, kurie kartais būna subjektyvūs ir iš anksto sunkiai įvertinami. Ar buvo adekvati priemonė ar ne, dažniausiai sužinoma jau teisme, kur retai kas nori atsidurti. Todėl praktikoje, dažnu atveju ieškoma būdų užsitikrinti, kad atleidus darbuotoją, jis neapskųstų atleidimo. Ir štai čia vėl grįžtame prie atleidimo šalių susitarimu.
Antruoju atveju – atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės – prasideda įvairios procedūros: įspėjimo terminai, atrankos komisijos, darbo siūlymas, jei yra laisvų vietų ir pan. Darbdaviai nori išvengti tokių dalykų vien dėl to, kad tai kainuoja daug laiko ir ginčų (darbuotojai įsitikinę, kad jie dirba gerai, o darbdavys neteisus), jie mielai pasinaudotų darbo kodekso 59 str. teikiama galimybe, tačiau to daryti negali, nes darbo kodeksas tai draudžia. Darbuotojui, iš tiesų, pinigine prasme, dažniausiai būna parankiau būti atleistam su 6 mėn. VDU išeitine nei pagal darbo kodekso 57 str. (ten gauna iš darbdavio tik 2 mėn. VDU išeitinė ir po to ilgalaikio nedarbo išmoką).
Tai štai, paskaitę visa šita, ar manote, kad atleisti darbuotoją po naujo darbo kodekso įsigaliojimo tapo lengviau?:)
